Kuo skiriasi prašymas nuo kontrolės?

Universali ir visiems žinoma taisyklė - santykiuose reikia kalbėtis apie savo jausmus, poreikius, lūkesčius. Kita vertus dažnai pabrėžiama, kad kito žmogaus negalime pakeisti, reikia priimti artimą tokį, koks jis yra. Tai ko gi galime tikėtis? Čia svarbu adekvatūs lūkesčiai: žmogus gali kažkiek keisti savo elgesį, bet negali tapti kitokiu asmeniu. Partneris nebus labiau ekstravertas, nepamėgs keliauti, nenustos mėgti mėsos, net jei mums tai labai svarbu. Tačiau jis gali išmokti kažkiek toleruoti jūsų šeimos draugiją, kartą per metus išvykti su jumis į trumpą kelionę ar pasistengti mėsos nevalgyti prie jūsų. Gali, bet nebūtinai. Tuomet kyla ir kontrolės klausimas - jei prašysiu partnerio dažniau su manimi keliauti, namuose nevalgyti mėsos, ar tai nereikš, kad bandau žmogų kontroliuoti? Manau, svarbiausias žodis čia yra “prašyti”, o ne liepti, įsakyti, priversti. “Prašyti” reiškia kažko tikėtis, bet tuo pačiu suteikti žmogui laisvę rinktis ir tą pasirinkimą gerbti. Jei to padaryti nepavyksta ir prasideda manipuliacijos, baudimas, grasinimai, prašymas pavirsta kontrole. Visiems linkiu kurti atvirumu, nuoširdumu ir pagarba grįstus santykius!