Dirbant su žmonėmis, kuriems šią akimirką labai sunku, vėl ir vėl tenka prisiminti šią formulę: Kančia = Skausmas/neigiama emocija x pasipriešinimas. Kuo labiau priešinamės tam, ką jaučiame, tuo labiau kenčiame. Mūsų noras nejausti diskomforto yra labai natūralus, žmogiškas, tačiau, kad ir kaip sunku būtų pripažinti, ne viską gyvenime galime kontroliuoti.
S. C. Hayes knygoje “Išlaisvintas protas” pateikia pelkės metaforą: “Jeigu įsmunkate į liūną, atrodytų logiška ištraukti koją ir mėginti žengti į priekį. Tačiau dabar labiausiai nenorite pakelti pėdos. Tokiu būdu laikančio jūsų svorį paviršiaus plotas sumažėja per pusę. Smuksite vis gilyn. Vietoje to turėtumėte atsigulti ant liūno paviršiaus ir po truputį šliaužti link kieto paviršiaus. Iš tiesų yra saugiau padidinti sąlytį su tuo, kas baugina, užuot “kapanojusis” mėginant pasprukti”.
Pateiksiu kelis pavyzdžius, kur mūsų pasipriešinimas yra kliūtis pasijusti geriau. Viena iš problemų, kur tai aiškiai matome - nemiga. Dažnai, jei nemiga nėra sąlygota fiziologinių priežasčių ar tuo metu gyvenime patiriamų stresų, jos pagrindas yra baimė neužmigti. Tik atsisakę kontrolės, nustoję spausti save bet kokia kaina išmiegoti šią naktį, atsipalaiduosime, ir jeigu net neužmigsime, naktis nebus tokia kankinanti.
Kitas pavyzdys - panikos priepuoliai. Tie, kas juos patyrę žino, kokia baisi ši patirtis. Būtent dėl to norisi kuo greičiau apie juos pamiršti, negalvoti, daugiau niekada nepatirti. Dažnai to tikimasi pasiekti terapijos pagalba, tačiau šis tikslas nėra realus. Tai, ko mes galime siekti - su šiais jausmais susidraugauti: juos suprasti, priimti, išmokti su jais tvarkytis, nebebijoti. Panašiai yra ir su kitomis emocijomis, pavyzdžiui, pykčiu - jo neatsikratysime, bet tik jį įsisąmoninę, pažinę ir priėmę galime mokytis jį valdyti.
Priėmimo galime mokytis didindami savo sąmoningumą - skaitydami knygas, kurios gali padėti save pažinti, atlikdami mindfulness meditacijas, stebėdami, tyrinėdami savo emocijas, poreikius, kūno pojūčius, mintis. Tačiau kartais poreikis kontroliuoti toks didelis, atėjęs iš vaikystėje patirto nesaugumo jausmo, kad su tuo pačiam susitvarkyti gali būti per sunku, tuomet šiame kelyje padėti galėtų psichologo ar psichoterapeuto pagalba.
Comentários